Langų stiklo ypatumai |
 |
|
Per pastaruosius porą dešimtmečių nė viena medžiaga architektūroje tiek neišpopuliarėjo ir tiek neįsiskverbė į slapčiausias erdves, kiek stiklas. Galimybė stiklu padengti didelius pastatų plotus atsirado tik tada, kai stiklas įgavo dar vieną savybę – sulaikyti, t.y nepraleisti į pastato vidų saulės spindulių ir tokiu būdu neleisti patalpoms įkaisti. Dėl to mažiau apkraunami oro kondicionieriai, taupoma energija bei mažiau teršiama aplinka. Apsaugojimo nuo saulės savybes stiklas įgauna jį nudažius arba padengus specialia, atsparia atmosferos poveikio danga ( matalais ar jų oksidais). Į vidų patekusios energijos kiekio santykis su visa saulės energija iki stiklo yra vadinamas saulės faktorium, žymimas SF arba g faktoriumi. Saulės kontrolės stiklų saulės faktoriaus reikšmė kinta nuo 0,10 iki 0,45, t.y. šie stiklai praleidžia nuo 10% iki 45 % į stiklą krentančios saulės energijos. |